Krikšto žvakė – tai pirmoji vaiko gyvenimo šviesa, lydinti jį tikėjimo ir gyvenimo kelyje.

Ji uždegama krikšto metu kaip simbolis – šviesos, kuri išsklaido tamsą, tikėjimo, kuris veda, ir meilės, kuri saugo. Ši liepsna primena, kad vaikas niekada nėra vienas – jis turi savo globą, savo kryptį, savo pradžią.

Po ceremonijos žvakė tampa prisiminimu. Ji saugoma metų metus ir dažnai uždegama ypatingomis progomis – pirmosios komunijos, sunkesnių gyvenimo momentų ar tiesiog tada, kai norisi sugrįžti į pradžią.